- verpetinis
- verpetìnis, -ė adj. (2) KŽ, verpẽtinis (1) NdŽ, MedŽ; M, L, L784 1. su verpetais, turintis verpetų: Vė[ja]s verpetìnis kela verpetus, sūkurius Žeml. Kiekvienas vandenynas turi savo paslaptingas verpetines sroves sp. | Kraują išneša [iš gyslainės] verpetinės venos (venae vorticosae) EncV431. ║ kuriam panaudojamas sukimosi verpetu principas: Per pirmuosius bandymus verpetinis garo generatorius pasirodė besąs 25 kartus našesnis už būgninio tipo garo katilus sp. 2. su šerių verpetais, susisukusiais šeriais: Ta mano kiaulikė verpetìnė – jau tinka į bekonus Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.